CC BY
11Baznycia, valstybe ir kultura:
apie evangelisky postsovietmecio baznyciy, visuomeniskumo problematikq
Lina ANDRONOVIENE, Parusas R. PARUSEVAS
VIENAS ATVEJIS
"■^alifornijoje, Sakramento mieste ir ^^-aplink ji gyvena labai idomi bendruomene - apie 75000 slav^ imigrantq, daugiausia rus^ ir ukrainieci^, devintajame desimtmetyje ir veliau emigravusi^ is Soviet^ S^jungos ir persikelusi^ i t^. paci^. vietov^.1 Dauguma si^ gana uzdaros imigrant^ bendruomenes nari^ priklauso baptistisko tipo baznycioms.2
Per paskutini Soviet^ S^jungos egzistavimo desimtmeti, Jungtines
1 "Grief Grips Sacramento's Ukrainians." http://news.bbc.co.uk/hi/english/world/americas/newsid_ 1504000/1504176.stm (2002 m. vasario 1 d.).
2 Cia ir toliau zodis "baptistiskas" vartojamas kaip placios reiksmes terminas, apimantis ivairias tikinciij bendruomenes, praktikuojancias tikinciij krikst^ bei reikalaujancias radikalaus moralinio gyvenimo, tokias kaip baptistai ar sekmininkai. Del platesnio sio termino paaiskinimo zr. James Wm. McClendon, Jr., "The
Believers Church in Theological Perspective," in Stanley Hauerwas et al, eds, The Wisdom of the Cross: Essays in Honor of John Howard Yoder (Grand Rapids, MI: William B. Eerdmans Publishing Company, 1999), 30926. Plg. McClendono ankstyvesni teologinio baptistisk^ bendruomeni^ paveldo komentar^: Systematic Theology: Ethics, Vol. I, rev. ed. published posthumously (Nashville: Abingdon Press, 2002), 17-34 (originally published in 1986; pp. 17-35). Kaip straipsni^ is baptistiskos perspektyvos rinkinio pavyzdi plg. Curtis W Freeman et al, eds., Baptist Roots: A Reader in the Theology of a Christian People (Valley Forge, PA: Judson Press, 1999).
© L. Andronoviene, P. R. Parusevas
Amerikos Valstijos prieme apie 40000 Soviet^ S^jungos zyd^ bei evangelisk^ krikscioni^, remdamosi tuo, kad tevyneje jie persekiojami del savo religijos.3 Istisos bendruomenes is naujo pradejo gyvenim^. naujoje salyje, islaikydamos savo senj mentalitet^. bei socialines praktikas. Tad tam tikra prasme tokios bendruomenes gyvena dviejuose pasauliuose vienu metu. Vienas is t^ pasauli^ - naujoji, Amerikos, kultura; kitas - senasis, tarytum perkeltas is Soviet^ S^jungos. Senesniajai imigrantq kartai pastarasis yra j^ svarbiausias pasaulis. Jaunesnioji bendruomenes dalis, daug labiau siekdama isilieti i dominuojanci^. Amerikos kultur^, atnesa i namus si nauj^. pasauli. Tokiu budu slav^ imigrant^ bendruomene isitraukia i platesn^ savo naujosios salies kultUr^, o pastaroji ima daryti dideli poveiki j^ evangeliskajai subkulturai.
2001-j metq rugpjucio 20 dien^. Sakramento ukrainieci^ bendruomene patyre sok^. Nikolajus Soltis, 27 metq imigrantas, nuzude sesis savo seimos narius, tarp kuri^ buvo ir jo nescia zmona bei trej^ metq sunelis. Aukos buvo subadytos peiliu ir joms perpjautos gerkles.
3 "Grief Grips Sacramento's Ukrainians."
Policija Solti medziojo desimt dien^ ir galiausiai ji surado besislapstanti motinos kieme. Soltis §щ ivyki^ metu jau buvo s^lyginai priimtas i vienos is vietini^ evangelisk^ baznyci^ narius.4
Mazdaug tuo paciu metu vietinés rusiskai kalbancios baptist^ baZnycios choro vadovas is vieno berniuko baznycioje atémé narkotik^ paket% vert^. apie 500 doleri^. Berniukas pareikalavo narkotikus atiduoti ir, vadovui atsisakius tai padaryti, sové i ji, sunkiai suzeisdamas.5 Praéjus tik keletui ménesi^ po sio ivykio, kitas jaunuolis is tos pacios baznycios buvo mirtinai sumustas keli^ savo jaunimo grupés nari^.6
Sie ir keli kiti sukreciantys ivykiai slav^ imigrantq bendruomenéje paskatino Braito rus^ baptistq baznyci^ ieskoti pagalbos ir parasyti kreipimosi, adresuot^ Sakramento slav^ bendruomenés centrui (sis oficialiai buvo visuomeniné, ne religiné vietinies slav^ mazumas atstovaujanti organizacija).7 Kreipimosi pradzioje aprasomas nerim^. keliantis jaunosios imigrant^ kartos elgesys: istatym^ nepaisymas, smurtavimas, narkomanija, ir t.t. Toliau Centro direktori^ prasoma imtis vis^ imanom^ priemoni^ tokiai padéciai pakeisti:
4 Buvo laukiama rekomendacijos is baznycios, kurioje Soltis buvo narys iki imigracijos.
5 Asmeniskas laiskas is G.B., si^ ¿vyki^ liudytojos pranesimas ir pam^stymai. 2001 m. rugpjucio 27 d.
6 Константин Юрьев, «За что убили моего сына? », (Вестник, 6 января 2002 года).
7 Taciau ¿domu, kad sio centro Direktori^ Taryba
susideda is vietini^ baznyci^ pastoril bei vadovi^. Tai
atsispindi ir sio centro leisto periodinio leidinio, Вестник, redakcijos sudétyje. Tai rodo, jog baznycia turi didziul? svarb^ sios uzdaros imigrant^ bendruomenés visuomeniniame gyvenime. Asmeniskas laiskas is G.B., si^ ¿vyki^ liudytojos pranesimas ir pam^stymai. 2002 m. vasario 20 d.
"Mes prasome jüs4 panaudoti vis^ jüs4 itak^, vis^ jüs4 autoritet^, visas turimas galias bei isteklius, visus rysius bei kontaktus su ivairiomis Amerikos organizacijomis bei agentüromis, ir sudaryti ivairiapus? program^. müs4 vaikams gelbeti."8
Sio kreipimosi ironija tiesiog stulbinanti: baznycia nesugeba (ir pati tai pripazista) susitvarkyti savo pacios kiem^. Ji suvokia, kad jai reikalinga pagalba is kitur. Jungtini^ Valstj valdzia kaip tokia, ir net jos vietiniai atstovai, atrodo pernelyg tolimas visuomeninio gyvenimo elementas. Tad vietoje jos simboliu "valdzios", kuri atrodo esanti realesne ir veiksmingesne, tampa Sakramento slav^ bendruomenes centras. Jo funkcija tam tikra prasme prilyginama si^ imigrant^ gimtosios salies Soviefy valdziai.
Ar toks pagalbos ieskojimas "pas valdzi^" bendruomenines krizes metu büdingas tik siai slav^ bendruomenei Sakramente? Anaiptol. Jis greiciau atspindi paplitusi poziüri i baznycios ir valstybes santykius daugelyje postsovietmecio evangelisk^ baznyci^, tiek buvusios Sovietq S^jungos teritorijoje, tiek evangeliskose Soviefy kilmes imigrant^ bendruomenese.9 Kodel
8 «Обращение к славянскому общественному центру г. Сакраменто», Диаспора, 6 января 2002 года, с. 7.
9 Cia dereti paaiskinti musii vartojamus terminus. "Evangeliskos baznycios" gali buti painus terminas, mat zodis "evangeliskas" toks platus, jog paprastai reikalauja kokio nors papildomo zodzio, pavyzdziui, "fundamentalistinis evangeliskas", "tradicinis evangeliskas" arba "radikalus evangeliskas". Siame straipsnyje "evangeliskos baznycios" sutampa su "baznycios-surinkimo" koncepcija - apie pastar j daugiau kalbesime paskutineje straipsnio dalyje. Kalbant apie "sovietmecio" ar "postsovietines" evangeliskas baznycias, praktiskai sios daugiausia butii baptist^ arba sekmininkii bendruomenes - si terming lygiai tokiu pat budu vartojo Walteris Sawatsky'is savo knygoje Soviet
tokia samprata (kuri net pasaliniui turéfy pasirodyti keista) büdinga baznyciai, kurios teologija teigia, jog tikintieji yra pavyzdys ir kontrastas likusiai pasaulio daliai, taciau kuri tuo pat metu nesugeba sutvarkyti tarpusavio santyki^ savo struktüros viduje? Kodèl toks poziüris taip paplitçs tarp si^ baznyci^?10
Evangeliskq postsovietmecio baznyciq socialinio pasyvumo priezastys
Truputis istorijos
Byrant komunizmo rezimui, Soviet^ S^jungos evangeliskos baznycioms atsivéré anksciau nepaz^stamos durys: laisvé viesai ir regimai reikstis kaip tikincij bendruomenéms. Taciau didesnio s^lycio su aplinkine kultüra galimybç ir jos igyvendinim^. skyré neaiskum^ - tiek teologini^, tiek socialini^ - bedugnés. Ilgi priespaudos ir slapstymosi metai buvo isugdç izoliacijos
Evangelicals Since World War II (Scottdale, PA: Herald Press, 1981). Sio straipsnio diskusija neapima nauj^ denominacij^, pasirodziusi^ tam tikri^ is Vakar^ kilusii^ judejim^ ¿takoje jau sugriuvus Soviet^ Sqjungai. J^ istorija ir teologija turi ryskii^ skirtum^ ir reikalaut^ atskiro aptarimo. Apie sunkumus, iskylancius siekiant aiskiai apibrezti Ryt^ bei Vidurio Europos evangeliskas bendruomenes ir bendresne prasme europietiskojo protestantizmo raid^ tradiciniu Vakar^ teologiniu poziuriu zr. Parush Parushev and Toivo Pilli, "Protestantism in Eastern Europe to the Present Day," in Alister E. McGrath and Darren C. Marks, eds., The Blackwell Companion to Protestantism (Oxford: Blackwell Publishing, 2004), 155-60, bei Alister E. McGrath and Darren C. Marks, "Introduction: Protestantism - the Problem of Identity," ibid., 1-19.
10 Siame straipsnyje mes toliau tyrinejame kai kurias temas, kurias palieteme mus^ ankstesniuose darbuose apie evangelisk^ baznyci^ gyvenim^ postsovietiniame kontekste. Tai, kad patys esame siam kontekstui ne pasaliniai, pagrindzia kai kuriuos mus^ teiginius, kuriems kitokiu atveju reiket^ tam tikri^ ¿rodymi}.
bei slaptumo mentalitet^: kuo tyliau baznycia laikési, tuo veiksmingesnè ji galéjo tikétis buti—bent jau savo islikimo atzvilgiu. Del aplinkybi^ susidariusi situacija apaugo j^. paaiskinanciais teologiniais isitikinimais. Dabar situacija radikaliai pasikeite, taciau isitikinimai, susiformavç per persekiojimo ir suspaudimo patirti, keiciasi sunkiau.
Kita vertus, staigus pastarj desimtmeci^ kulturiniai pokyciai visuomenes strukturoje paliko daugybç skyli^. Socialines apsaugos sistema nebesugeba patenkinti reikmi^ pilieci^, kurie isties néra pripratç prie stipriausij islikimo kovos. Ankstesnis daugeli vienijçs komunizmo statymo tikslas, arba net ir alternatyvus priesinimosi sovietinei sistemai tikslas, kaip ir kiti visuomenç vienijç faktoriai, isnyko, o vietoje j^ neatsirado nieko panasaus, kas galèfy juos pakeisti. Fragmentacija bei isplitusi neviltis siose visuomenese ypac skaudus del j^ kontrasto su ankstesniuoju gyvenimu, .ypac paskutiniais stagnacijos metais, tokioje ideologineje sistemoje, kuri savo nariams suteike tam tikrç saugumo ir judejimo tikslo link jausm^. Saugumo ir dideles grazios vizijos nebera, taciau eilinio sovietinio piliecio pasyvumas ir priklausomybe nuo socialines pagalbos strukturq isliko. O tai reiskia, kad socialini^ klausim^ kontekste lemiamo zodzio vis dar tikimasi is valstybés. Evangeliskos baznycios siuo atzvilgiu nedaug kuo tesiskiria. Tad nenuostabu, kad jos nesunkiai prieme toki^ pozicij^, kuri leido priesintis valdzios skelbiamai ideologijai, ir tuo pat metu mielai naudotis socialines apsaugos sistema (kas neisvengiamai reiske tam tikrç gyvenimo bud^. bei tam tikrç pasitikéjim^. valdzia),
sukurta tq paciq valdziq, kurias baznycios smerké ir kurioms priesinosi.11
Teologiniai klausimai
Glenas Stassenas yra nurodçs svarbq rysi tarp to, kaip baznycia suvokia savo misij^, bei tokiq morales sampratos kintamqjq kaip grésmé bei autoritetas, o taip pat ir tokiq klausimq kaip lojalumas, interesai bei pasitikéjimas.12 Visi sie faktoriai turi itakos bendruomenés teologijai; jeigu jq nepastebésime, tuomet matysime tik pavirsiq - doktrinas, kurios veikiau atspindi tam tikro rezultato pageidavim^. nei realybç. Bötq idomu atidziai pastudijuoti visus Stasseno paminétus kintamuosius, taciau cia mes tik prabégomis paminésime kai kuriuos is jq, tam, kad suteiktume pradini stimuli is naujo perm^styti isitikinimus, slypincius uz postsovietmecio evangeliskq baznyciq teologijos.13
Jau siek tiek buvome palietç autoriteto klausimq. Socialiniq problemq sfera buvo
11 Norint geriau suprasti bendrç Europos evangeliskii baznyci^ visuomeniskumo samprat% butina atsizvelgti i uzslépt^ marksistinés egalitarinés visuomenés vizijos patrauklum^.
12 Glen H. Stassen, "Critical Variables in Christian Social Ethics," in Paul Simmons, ed., Issues in Christian Ethics (Nashville: Broadman Press, 1980), 68-74. Stassenas neseniai pateiké issamesni etinio diskurso pobudzio ivertinim^: Glen H. Stassen and David P. Gushee, Kingdom Ethics: Following Jesus in Contemporary Context (Downers Grove: InterVarsity Press, 2003), 99124.
13 Cia zodi "isitikinimai" vartojame teologine prasme, remdamiesi James Wm. McClendon, Jr., and James M.
Smith, Understanding Religious Convictions (Notre
Dame: University of Notre Dame Press, 1975) (Rev. ed. published as Convictions: Defusing Religious Relativism
[Valley Forge, Pa.: Trinity Press International, 1994], chap. 4.). Dél Stasseno esminiii etinio diskurso kintamij rysio su isitikinimii s^voka zr. Parush R. Parushev, "East and West: A Theological Conversation," Journal of European Baptist Studies (Vol. 1 #1, 2000): 31-44.
perduota "valstybei", arba bet kuriai kitai institucijai, pasiruosusiai prisiimti atsakomybç. Stai kodél valstybei didzia dalimi negalint patenkinti savo pilieciq socialiniq reikmiq, socialiné iniciatyva gali böti lengvai perimta kokios nors verslo istaigos, puoseléjancios savo interesus, arba religinés grupés is uzsienio su savo planais, ir t.t. Sis reiskinys susijçs su evangelizacijos ir socialinés atsakomybés dichotomija, o si savo ruoztu kyla is sielos-köno dichotomijos: sielos gerové atskiriama nuo köno gerovés.14 Tokiu atveju gelbéti sielas amzinybei tampa daug aukstesniu (ir daug lengviau igyvendinamu?) prioritetu negu rengti nuogus ir maitinti alkanus (Jok 2,16). Tad sovietmeciu i draudim^ evangelizuoti buvo zvelgiama daug rimciau (ir pries ji kovojama daug energingiau) negu pries draudim^. baznycioms dalyvauti visuomenés gyvenime. Kaip jau matéme, tikintieji toki socialinio gyvenimo modeli priémé pakankamai neskausmingai. Dar daugiau, kai kurie labai aktyviai sieké (ir iki siol tebesiekia) valstybinés socialinés röpybos sistemos teikiamq privilegijq. Röpinim^si teisingumu, uzimanti toki^ svarbi^. viet^. Sventajame Raste, teko apeiti ir sudvasinti. Socialinés problemos buvo valstybés kompetencijos sfera.
Patyrusios "pasaulio" neapykant^, tiek is oficialiqjq sluoksniq, tiek ir per paprastq zmoniq pajuok^ bei izeidinéjimus, evangeliskos baznycios buvo tik dar labiau linkusios itvirtinti savo atsiskyrim^. nuo visuomenés. Toks
14 Teologine tokios dichotomijos padarini^ analize pateikta Nancey Murphy, "Beyond Modern Dualism and Reductionism." IBTS Occasional Publications Series, Vol. III (Prague: International Baptist Theological Seminary, 2003), 24-40.
gresmes suvokimas turejo dvi priezastis: a) pasaulis musq nekencia; b) mes savo ruoztu neturime tureti nieko bendra su nuodeme (poteksteje - su aplinkine kultura). Tokia patirtis formavo isitikinimus, kuriuos butq galima pavadinti "apkasq mentalitetu:"15 baznycia ismoko funkcionuoti kaip ypatinga aplinkos spaudziama mazuma. Tad Sovietq S^jungos evangeliskqjq baznyciq teologines visuomeniskumo sampratos ypatumai tiesiogiai susijç su jq pagrindiniu skirtumu nuo kitq krikscioniskqjq tradicijq, t.y., su aiskiai suvokiamu baznycios issiskyrimu is kulturos. O dar kai si aplinkine kultura nepasitiki baznycia ir jos salinasi, baznycia atsiduria visai salia herojiskos kankinystes teologijos durq.
Be to, sovietines ideologijos pamatq griutis pagimde gniuzdanti prievartos, korupcijos bei nevilties chaos^. Naujojoje situacijoje tapo dar lengviau gyventi pagal moto "pasaulis yra nepataisomai sugedçs ir mes neturime su juo nieko bendra". To rezultatas - nuolatinis aplinkines kulturos salinimasis. Tokio salinimosi vaisiai geriausiai pamatomi veliau, kai bendruomene ima aiskiai atspindeti t^ paci^ kulturç, kuri^. kazkada atmete: gera tokio reiskinio iliustracija -amisai.16
Pozicija "mes neturime tureti nieko bendra su nuodeme" yra tiesiogiai susijusi su baznycios sventumo kaip
15 Linas Andronovas, "Lithuanian Baptists: A Struggle For Identity In the Post-Communist Era" (Unpublished thesis, Klaipeda: Lithuania Christian College, 2001), 21; Lina Andronoviene, "The Suffering Faith: Towards a Theology of Suffering in the Context of the Lithuanian Baptist Church" (Unpublished thesis, Klaipeda: Lithuania Christian College, 2001), 51.
16 Plg. Glenn E. Hinson, The Integrity of the Church (Nashville: Broadman Press, 1978), 80.
pagrindinio jos tikslo akcentavimu. Tokia baznycios misijos samprata tiesiogiai veda prie "apkasq mentaliteto". VisuomeniSkumas tampa grèsme Sventumui: jis gali kelti keblumq, reikalauja tam tikros rizikos, o socialinio pobüdzio problemq sudètingumas neleidzia apsistoti ties konservatyvia propozicine teologine sistema - jis reikalauja lankstumo ir atvirumo pokyciams. Trumpai tariant, jis negali suteikti tokio saugumo, kurio reikalauja tikslu tapusi Sventumo vizija - nei etiniame, nei teologiniame lygyje.
Taciau toks Sventumas - tik iliuzinis; pakanka prisiminti Sakramento ivykius. Pagrindiné Sakramento baznyciq, kaip ir daugelio evangeliSkq baznyciq NVS bei Baltijos Salyse, problema yra nesugebéjimas iziüréti aplinkinés kultüros poveikio baznycios kultürai. Ironiska: kova su "pasauliu" buvo svarbi Siq baznyciq uzduotis Sovietq S^jungos metais, taciau jos nesugebéjo pamatyti, kokia didelé dalis to "pasaulio" lengvai, natüraliai ir, ties^. sakant, neisvengiamai isiliejo i bendruomenini baznyciq bei privatq jq nariq gyvenim^. IS tikrqjq "didelé dalis itakos, kuri^. visuomené daro zmoniq moralei, funkcionuoja nes^moningame lygmenyje ir lieka nekoreguojama, jeigu zmonéms trüksta aiSkiq teisingumo bei taikdarystés principq, kuriais jie galétq Si^. itak^. vertinti."17 Sito nematydamos, baznycios neretai kovojo su nuodémés véjo malünais, nepastebédamos nuodémés paciuose kovotojuose ir jq bendruomeniq viduje.18
17 Stassen and Gushee, Kingdom Ethics, 75.
18 Miroslav Volf, "After the Grave in the Air: True Reconciliation Through Unconditional Embrace." IBTS Nordenhaug Lecture Series, 2001. Journal of European
Ar esama kokio nors kito bödo, kaip baznycia galétq ivertinti savo teologj? Dabar ir patyrinésime, ar esama tokios galimybés.
Apie {sitikinimus
Zmoniq elgesys priklauso nuo jq isitikinimq. {sitikinimq laikomasi taip tvirtai, jog jie formuoja zmogaus (arba bendruomenés) identitet^. ir tuo paciu yra jo israiska.19 Taciau kaip isitikinimai formuojasi? Pirmasis ir betarpiskiausias faktorius daugeliu atvejq yra seima. (Cia bötq galima prisiminti zydiskj tradicij^, teikianci^. didziulç reiksmç seimai, o ypac motinai, vaiko charakterio formavimesi bei issilavinime.)20 Be seimos kiekvienas is mösq taip pat turi sau brangi^. bendruomenç, kuriai yra lojalus, bendruomenç, kurioje isitikinimai itvirtinami arba jiems pasipriesinama. Krikscionims tai turétq böti tikinciqjq bendruomené. Taciau be seimos ir baznycios, mes taip pat gyvename visuomenéje, kurioje formuojasi (arba yra paneigiami) kai kurie mösq isitikinimai. Didzij gyvenimo dalis krikscionis praleidzia ivairiose socialinio gyvenimo sferose, kuriose nuolat isbandomi jo krikscioniski isitikinimai. Jei sie isitikinimai, paveldéti is seimos ir baznycios, nebrçsta ir néra kritiskai isméginami, jie aplinkai spaudziant ims kisti.
Baptist Studies, Vol. 2, # 2 (January 2002): 9. Volfas pastebi, jog ".. .viena is priezasci^, kodel taip yra, yra ta, kad musi^ identitetai, musi^ asmeniski ir kolektyviniai identitetai, nera paskiri, nulemiami vidini^ faktori^; priesingai, jie visada formuojasi per santykius su kitais zmonemis."
19 McClendon and Smith, Convictions, 5-7.
20 David Hilborn and Matt Bird, eds., God and the Generations: Youth, Age & Church Today (Carlisle, Pa.: Paternoster, 2002), 151-2.
Be to, isitikinimai néra lengvai pastebimi. Dazniausiai jie atsispindi ne aiskiuose teiginiuose, o zmogaus ar bendruomenés charakteryje - kaip tam tikros dorybés, bödingos charakteriui, suformuotam kasdieniq gyvenimo praktikq. Is esmés dorybés yra tam tikrq gyvenimo praktikq kartojimo rezultatas, kai tos praktikos tampa tokios natöralios asmens arba bendruomenés gyvenimui, kad tampa paciu gyvenimu.21 Kitais zodziais tariant, zmogaus arba bendruomenés gyvenim^ sudaro tarpusavyje susijusiq praktikq tinklas. Kaip tik is atidaus tokio tinklo tyrinéjimo galima pamatyti zmogaus arba bendruomenés isitikinimus ir izvelgti ji rysi su platesne kultöra.
Anksciau ar véliau baznycia yra priversta pripazinti kultöros poveiki jos individualiq nariq isitikinimams, o taip pat ir bendruomeniniam baznycios charakteriui. Sukrétimas, krizé, kuri^. patiria baznycia, akis i aki susidörusi su savo "nesventumu", yra sunkiai pakeliama. Alasdairas MacIntyre'as si patyrim^. pavadino "epistemologine krize,"22 kuri^ galima issprçsti vienu is dviejq bödq. Arba tradiciniai isitikinimai yra ivertinami is naujo ir perinterpretuojami pacios bendruomenés isgalémis (galima ir tam tikrq izvalgq is giminingos tradicijos (-q) inkorporacija), arba tam tikra tradicija paliekama ir pasirenkama alternatyvi, kuri, kaip
21 Plg. McClendon, Ethics (1986), 172ff.
22 Alasdair MacIntyre, "Epistemological Crises, Dramatic Narrative, and the Philosophy of Science," in Stanley Hauerwas and L. Gregory Jones, eds., Why Narrative: Readings in Narrative Theology (Grand Rapids: William B. Eerdmans Publishing Company, 1989), 138. Nors tokio pobödzio krizé pirmiausia yra moraliné, ji taip pat ir epistemologiné, nes per j^ isryskéja subyréjç formatyvös bendruomenés isitikinimai.
manoma, gali geriau atsakyti [ krizés iskeltus klausimus.23
Paskutinéje sio straipsnio dalyje mes kalbésime kaip tik apie pirm j MacIntyre'o aprasytq keliq.. Mes manome, kad postsovietiniq evangeliskq baznyciq tradicijoje esama pakankamai potencialo, kad jos galétq atlaikyti besikeicianciq laikq isbandymq. Kas sioje tradicijoje turétq büti perinterpretuota, kas turétq büti pabréziama? Be to, ko bütq galima ismokti is jai giminingq tradicijq? Kitais zodziais tariant, mes zvelgsime | paciq evangeliskq baznyciq isteklius, o taip pat ieskosime büdq jq praturtinti ir praplésti per ekumenin| dialogq su platesne krikscioniskqja tradicija.24
KrikScioniskosios tradicijos potencialas keistis
Evangeliskos baznycios buvusios Sovietq Sqjungos teritorijoje sudaro tik mazumq. Dominuojanti religiné aplinka varijuoja - nuo islamo Vidurinéje Azijoje iki Staciatikiq Baznycios Rusijoje iki Katalikq Baznycios Lietuvoje ar Liuteronq Baznycios Estijoje (ir savitos religiniq tradicijq kombinacijos tarp imigrantq bendruomeniq JAV, tokiq kaip Sakramente). Atrodo, kad siq tradicijq pavelde esama resursq, kurie galétq praversti evangeliskoms baznycioms, norincioms islikti istikimoms savo pasaukimui pokyciq metu.
23 Nancey Murphy and George F.R. Ellis, On the Moral Nature of the Universe: Theology, Cosmology, and Ethics (Minneapolis: Fortress Press, 1996), 242.
24 Apie "tradicijas" ir "Tradicj" zr. John Meyendorff, Living Tradition: Orthodox Witness in the Contemporary World (Crestwood, N.Y.: St. Vladimir's Seminary Press, 1978), 21ff.
Cia ypatingq demesi skirsime "seseriskos" tradicijos teologineje sistemoje esanciam potencialui, leidzianciam igyti, puoseleti bei palaikyti tai, kq manome turint praktin^ vert^ autentiskam evangeliskq baznyciq visuomeniskumui ugdyti. Kitaip tariant, aptarsime tam tikras platesnes krikscioniskos tradicijos teologines izvalgas (nebütinai jq dabartini praktini taikymq), i kurias evangeliski krikscionys turetq kreipti demesi. Taigi, mes nepretenduojame i nuodugnq tyrimq.
Tolesneje sio straipsnio dalyje mes vadovausimes trijq istoriniq ekleziologijos tipq skyra. Siuos ekleziologinius tipus sqlyginai galima pavadinti "katalikiskqja" (i jq ieitq Romos katalikq ir staciatikiq ekleziologijos), "protestantiskqja" (liuteroniskoji bei reformatq) ir radikaliosios Reformacijos pagimdyta vadinamqja "baptistiska" arba "baznycios-surinkimo" ekleziologija (dauguma buvusios Sovietq Sqjungos evangeliskq baznyciq priklausytq siai paskutinei kategorijai).25 Pastarosios baznyciq grupes identitetas skiriasi nuo katalikiskosios ir protestantiskosios tradicijq.26 Aptar^ sias dvi, paskutineje
25 Sie terminai atspindi ekleziologini tip% o ne denominacij^. Del termino "baznycia-surinkimas" (angl. "gathering church") zr. James Wm. McClendon, Jr., Systematic Theology: Doctrine, Volume II (Nashville: Abingdon Press, 1994), 327ff. Placiau si terming aptare Keith G. Jones - zr. A Believing Church: Learning from Some Contemporary Anabaptist and Baptist Perspectives (Didcot: The Baptist Union of Great Britain, 1998), ir jo straipsni "Towards a Model of Mission for Gathering, Intentional, Convictional Koinonia" in the Journal of European Baptist Studies, Vol. 4 # 2 (January 2004):5-13.
26 Nors "baznycios-surinkimo" srove kartais net ir pacii^ jos atstov^ vis dar laikoma viena protestantizmo atsak^, joje esama tiek skirtum^, kad j^ butina laikyti atskira
tradicija. Plg. Lesslie Newbigin, "Pentecostals," in The Household of God: Lectures on the Nature of the Church
müsq straipsnio dalyje pabresime kai kuriuos autentiskus visuomeniskumo resursus, esancius pacioje "baznycios-surinkimo" tradicijoje.
Katalikiskoji vizija: viltis visai hmonijai
Katalikiskoji perspektyva, su jai büdingu visuotinumu, bendruomeniskais sakramentais bei visuotinio gerio samprata, suteikia stimul^. socialinei veiklai, kurio neretai trüksta postsovietmecio evangeliskoms baznycioms. Jei baznycia laikoma sakramentu, ji bütinai puoseleja savo ganytojisk^. vaidmeni visam pasauliui. Henri de Lubaco zodziais tariant,
Jei Kristus yra Dievo sakramentas, tuomet Baznycia mums yra Kristaus sakramentas... ji is tiesq padaro ji artim^. Ji ne tik t?sia jo darb^, bet ji pati yra jo paties t^sa, daug realesne prasme negu ta, kuria galima pasakyti, jog bet kuri zmoniq institucija yra jos ikürejo t^sa.27
Tokiu atveju baznycia kaip
(New York: Friendship, 1954), arba James Wm. McClendono terminologijos, vartojamos siai tradicijai apbrézti, apzvalg^: Ethics (1986), 18-20; ir McClendon, "The Believers' Church in Theological Perspective," in Stanley Hauerwas et al, eds., The Wisdom of the Cross: Essays in Honor of John Howard Yoder (Grand Rapids: Eerdmans, 1999), 309-226. Nigelas G. Wrightas baznycios-surinkimo tradicj apibendrina pateikdamas jai bödingq ¿sitikinimq s^ras^: "Absoliuti Kristaus viespatysté baznycioje; baznycia kaip tikinciqjq bendrysté; tikinciojo krikstas; vietinés bendruomenés kompetencija; s^zinés laisvé; baznycios atskyrimas nuo valstybés ir baznycios savivalda. Visos sios doktrinos kyla is Naujojo Testamento ir yra suprantamos kaip normatyvus ir privalomas Dievo valios baznyciai liudijimas." Wright, New Baptists, New Agenda (Carlisle: Paternoster Press, 2002), p.15. Plg. C. B. Caнникoв, Двадцать веков христианства. Второе тысячелетие (Одесса/Санкт-Петербург: Богомыслие, 2001), c. 230-231.
27 Cit. Avery Dulles, Models of the Church, 2nd ed. (Dublin: Gill and Macmillan, 1988), 63.
pirmapradis sakramentas tampa Kristaus tónu, turinciu misj teikti Dievo malonç visai kürinijai. Sekdamas sv. Ignota Antiochietí, zymus staciatikiq teologas tévas dr. Johnas Meyendorffas tvirtina, jog " 'katalikiska' Baznycia buvo tas krikscioniq susirinkimas, kuris priémé dieviskosios Kristaus artybés visum^... ir prisiémé misij^, nukreipt^ í visos Dievo kйrinijos isganym^."28 Tad baznycios katalikiskumas "virsija praktiskum^, kaip ir istorij^, geografj bei kultûrç."29 Zinoma, tarp pastangq tarnauti visam pasauliui ir tikslo inkorporuoti pasaulí í baznyci^ (kitais zodziais tariant, "konstantinizmo") esama tik plonytés ribos.30 Taciau tam tikra sakramentinés misijos visai zmonijai samprata postsovietmecio baznycioms-surinkimams gali isryskinti jq kunigystés uzduotf1 ir tuo paciu apsaugoti nuo pavojaus méginti atmesti "pasaulí" kaip tokí.
Manome, jog verta pazvelgti ir í visuotinio gério samprat^, tradiciskai katalikiskoje teologijoje turéjusi^ svarbi^ -reiksmç. Visuotinio gério siekimas reikalauja tiek individq, tiek ir grupiq ínesti savo indélí kuriant visos visuomenés gerovç.32 Nors katalikiskoji
28 John Meyendorff, Catholicity and the Church (Crestwood, N.Y.: St. Vladimir's Seminary Press, 1983), 7.
29 Meyendorff, Catholicity, 62.
30 Plg. John Howard Yoder, The Royal Priesthood: Essays Ecclesiological and Ecumenical, Michael G. Cartwright, ed. (Grand Rapids: William B. Eerdmans Publishing Company, 1994), passim.
31 Kalbedamas apie religijos vaidmeni visuomeneje, net ir sekuliarus politikos teoretikas Michaelas Walzeris pripazista religini^ bendruomeni^ poreiki perteikti dieviskj malon? kaip "socialini geri." Spheres of Justice: A Defense of Pluralism and Equality (New York: Basic Books, 1983), 243.
32 Detalus visuotinio gerio ir jo rysio su zmogaus teisemis aptarimas pateiktas, pvz., katalik^ teologo Davido Hollenbacho: Claims in Conflict: Retrieving and
samprata reikalaujamo indelio kiekio ir pobudzio prasme gali skirtis nuo sampratos, kuriai pritartq baznycios-surinkimai, nera reikalo jq priespastatyti.33 Visuotinio gerio koncepcijos privalumas postsovietiniq visuomeniq kontekste yra tas, kad jis padeda apsisaugoti nuo polinkio i individualizmq bei fragmentacijq. Turint omenyje sovietines praeities paveldq bei sudetingas dabartines realijas, polinkis nepaisyti visuotinio gerio yra pakankamai gundantis, ypac baznycioms-surinkimams su jq pabreziamu krikscionisko gyvenimo kelio isskirtinumu.
Protestantiskoji vizija: asmeniskos vilties postumis
Vienas is pokyciq, kuriuos protestantizmas sieke inesti i baznyciq, buvo panaikinti nuostatq, jog tarp skirtingq zmoniq grupiq baznycioje pasiekiami skirtingi sventumo lygiai; protestantizmas skelbe galimyb^ (taip pat ir butinyb^) bet kuriam krikscioniui tureti teisingus santykius su Dievu - ir su kitais zmonemis. "Dvasines lygybes" ir tiesioginiq santykiq su Dievu samprata turejo poveiki tradicinei katalikiskai socialines piramides sampratai, ivairiems visuomenes sluoksniams teikusiai skirtings vert^. Tuo budu paprastam
Renewing the Catholic Human Rights Tradition (New York: Paulist Press, 1979), ir staciatikiii teologo Stanley'io Samuelio Harakaso, Living the Faith: The PRAXIS of Eastern Ethics (Minneapolis, MN: Light and Life Publishing Company, 1993).
33 Turiningas ir kritiskas vaisingo staciatikii^-baptist^
dialogo galimybes ¿vertinimas pateiktas Ian M. Randall,
ed., Baptists and the Orthodox Church: On the Way to Understanding. IBTS Occasional Publications Series, Vol. I (Prague: International Baptist Theological
Seminary, 2003).
zmogui baznycioje buvo suteikta daugiau reiksmes, ir tokia teologine pozicija (velgi, pozicija, nebütinai ¿gyvendinta praktikoje) nese socialines lygybes ziniq. Savo ruoztu tai suteike akstinq socialiniam mobilumui bei visuomeniniam aktyvumui.
Tai jau sena istorija; pasaulis nuo Protestantiskosios Reformacijos laikq daug kq regejo. Taciau nuostata atsisakyti status kvo, prigimtines teologijos ir viduramzisko autoriteto, hierarchijos bei strukturos vertinimo (tuo paciu islaikant scholastiskq aiskumq bei polink| \ sisteminimq) ir pabrezti asmens svarbq (o tai buvo veliau subrendusio individualizmo embrionas) is naujo tampa svarbi postsovietinese salyse. Viena, daugumoje siq saliq dominuoja staciatikiq bei katalikq Baznycios. Antra, tradicinis individo pasyvumas yra vienas is panasumq, kuriuos sios dvi Baznycios turi su sovietiniu masiq mentalitetu, asmeniskos atsakomybes bei iniciatyvos stoka. Siq dviejq faktoriq kombinacija s| klausimq daro ypac aktualq postsovietinese visuomenese, praradusiose senqjq krypt| ir vis dar netikrose del naujos. Sio protestantiskos teologijos aspekto akcentavimas ir praktinis ¿gyvendinimas galetq büti ypac pravartus tokiose salyse kaip Latvija arba Estija, o taip pat ir mazesnese aktyvaus protestantizmo salelese kitur. Tam tikra -prasme socialine lygybe gyvuoja ir evangeliskoje vizijoje, taciau ji, ypac postsovietinese salyse, paprastai apsiriboja baznycia, o tuo tarpu protestantiskoje vizijoje ji apima taip pat ir sekuliarias struktüras.34
34 Zr., pvz., Bernhard Lohse, Martin Luther's Theology: Its Historical and Systematic Development, Roy A.
Kita pravarti ízvalga -protestantiskasis tikéjimas dieviskuoju "pasaulietiskos sferos" palaiminimu, ypac reformatq tradicijoje. "Vienuoliskasis dvasingumas Dievo pasaukimu laiké pasaukimu is pasaulio í dykum^ arba vienuolyn^, o Liuteris ir Kalvinas pasaukimu laiké pasaukimu i kasdienisk^ pasaulí."35 Postsovietiniame kontekste evangeliskos baznycios su joms bйdingu susitelkimu í evangelizacj nesunkiai gali sudvasinti tikinciojo darb^ pasaulyje ir tokiu bйdu nepastebéti, kad visuomeniskumas yra neatskiriama baznycios misijos dalis.
Protestantizmas balansuoja ant dviejq svarbiausiq ísitikinimq: krninijos sugedimo ir atgimdancios Dievo malonés galios tiems, kurie tiki. Todél kalbant apie socialinç etik^, protestantizmas visuomeniskumo klausim^ ístato í tam tikrus rémus.36 Pasaulis, taigi ir jo visuomeninés struktйros, yra sugedusios. Taciau Dievo maloné suteikia tikintiesiems galios siekti pokyciq. Taciau klausimas ir vél patikslinamas: pasaulis sugedçs, iskaitant ir tikinciuosius. Puiki tokios pozicijos iliustracija -Reinholdo Niebuhro
Harrisville, trans. and ed. (Edinburgh: T&T Clark, 1999), 246.
35 Alister McGrath, "Calvin and the Christian Calling." http://www.firstthings.com/ftissues/ft9906/articles/mcgra th.html (2002 m. vasario 15 d.).
36 Plg. Douglas F. Ottati, "The Reformed Tradition in Theological Ethics," in Lisa Sowle Cahill and James F. Childress, eds., Christian Ethics: Problems and Prospects (Cleveland, Oh.: The Pilgrim Press, 1996), 52. 36 Plg. Niebuhro Moral Man and Immoral Society (New York: Touchstone, published by Simon & Schuster, 1995 [First published 1932 by Charles Scribner's Sons]); The Nature and Destiny of Man. Vols. I & II: Human Nature (Louisville: Westminster John Knox Press, 1996 [First published 1941/1943 by Charles Scribner's Sons]).
teologija.37 "Is tiesq, Reinholdo Niebuhro "krikscioniskasis realizmas" gali böti is dalies suprantamas kaip körybiskas Reformacijos nuodémés doktrinos atnaujinimas ekonominés depresijos, totalitarizmo bei karo metu."38 Toks poziöris kaip Niebuhro, kartu su prigimtinés teologijos sumenkinimu, suteikia akstin^. visuomeniskumui, bet tuo paciu ji ir apriboja. Zinoma, galima iki galo nesutikti su Niebuhro ir tradicinio protestantizmo poziöriu; kas Reinholdui Niebuhrui yra realizmas, surinkimo tipo baznycioms gali atrodyti pesimizmas. Taciau sis protestantiskas priminimas tebéra svarbus. Dievo maloné suteikia galimybes keistis. Taciau pasaulis yra sugedçs. Si perspéjim^. patvirtino ir komunizmo zlugimas: vien tik socialiné baznycios veikla, kad ir kokia reikalinga, neatnes palaipsniui Karalystés i zemç.
Surinkimas: misija prasideda
is vidaus
Surinkimo tipo baznyciai tikinciqjq surinkimas - "mazoji kaimené" (Lk 12, 32), tad ji is pat pradziq atsiribojo nuo "krikscioniskojo pasaulio" idéjos ir troskimo jam priklausyti.39 Tai turi lemiamq pasekmiq jos ekleziologijai bei misijos sampratai: baznycia niekada néra
37 Plg. Niebuhro Moral Man and Immoral Society (New York: Touchstone, published by Simon & Schuster, 1995 [First published 1932 by Charles Scribner's Sons]); The Nature and Destiny of Man. Vols. I & II: Human Nature (Louisville: Westminster John Knox Press, 1996 [First published 1941/1943 by Charles Scribner's Sons]).
38 Ibid., 52.
39 Dél issamios konstantinizmo liekanq baznycios gyvenime kritikos evangelisku poziöriu zr. Nigel G. Wright, Disavowing Constantine: Mission, Church and the Social Order in the Theologies of John Howard Yoder and JbrgenMoltmann (Carlisle, Pa.: Paternoster Press, 2000).
pasaulis; is pasaulio niekada negalima tiketis, kad jis taps baznycia40 Tikinciqjq bendruomene nera pasaukta buti visuomenes kapelionu41 - si klausimq jau palieteme aprasydami postsovietiniq evangeliskq baznyciq situacijq. Tad baznycios uzduotis yra ne istobulinti visuomen^, o gyventi pagal Karalystes etikq (o tai darydama ji butinai susidurs ivairiomis socialinemis problemomis), visq pirma baznycios viduje ir jau is ten veikti aplinkin^ kulturq. Nuo Troeltscho laikq tokiai "radikaliai" ekleziologijai budavo kabinama "sektantiskumo" etikete. Nepaisant negatyviq sio termino keliamq konotacijq, jis pakankamai tikslus, kadangi atspindi baznyciq-surinkimq isskirtinumo, arba "kaimenes" kulturos mazumo, lyginant su likusiu pasauliu, sampratq.
Kodel tai reiketq is naujo pabrezti postsovietineje eroje? Nors daugelis postsovietiniq evangeliskq bendruomeniq tebera labai nedideles mazumos, vis delto kai kur jq augimas ir reiskimasis visuomeneje per pastarqji desimtmeti taip suaktyvejo, kad baznycia jau praktiskai gali pradeti jausti savo galiq42 Kai baznycia ima rupintis ne tuo, kaip gyventi Karalystes nuostatomis savo bendruomeneje, o tuo, kaip savo morales sampratos priversti laikytis visq visuomen^, "konstantinizmas" staiga tampa labai realia pagunda.43 Tuo
40 Plg. Stanley Hauerwas, A Community of Character: Toward A Constructive Christian Social Ethic (Notre Dame: University of Notre Dame Press, 1986), 109-110.
41 James Wm. McClendon, Jr., Systematic Theology: Witness, Vol. III (Nashville: Abingdon Press, 2000), 87.
42 Baptistq iskilimas Ukrainoje ir Moldavijoje -ryskiausias pavyzdys. Be to, kai kurios evangeliskos baznycios igyja didel? svarbq del asmeniniq rysiq, uzsimezgusiq tarp jq vadovq bei ¿takingq visuomeneje asmenq.
43 Plg. McClendon, Ethics (1986), 237.
nenorime pasakyti, kad baznycia neturétq stengtis daryti itakos visuomenei. Taciau klausimas, kas turétq büti démesio centre ir kokiq lükesciq galima turéti dél krikscioniskq praktikq igyvendinimo sekuliaroje visuomenéje.
Baznycios-surinkimo bei jos etikos isskirtinumo samprata atsispindi Kalno pamokslo aiskinime. Surinkimo tipo bendruomenéms, skirtingai nuo kitq tradicijq, Kalno pamokslas yra tiesiogiai taikytinas visiems tikinciqj q bendruomenés nariams.44 Protestantiskoji socialiné etika didzia dalimi ignoruoja Kalno pamokslq kaip nepasiekiamq idealq. Tradicinéje liuteronybéje jis taikytinas tik vienai is "dviejq karalysciq" etikos daliq: privatiems tarpusavio santykiams, bet ne visuomeniniam gyvenimui - kaip tik cia atsispindi protestantiskas poziüris i sugedusi pasauli. Kalvinizme tradiciskai Kalno pamokslo funkcija panasi i istatymo vaidmeni - itikinti mus, kad nesugebame ivykdyti siq reikalavimq ir tokiu büdu mus priversti pripazinti savo nuodémingumq bei atgailauti. Katalikybé tradiciskai taiké skirtingus standartus pasaulieciams, vienuolijoms ir dvasininkams.45
{domu tai, jog kitoms krikscioniskoms tradicijoms büdingos Kalno pamokslo interpretacijos rado vietos Sovietq Sqjungos evangeliskq baznyciq etikoje, galbüt dél ivairiq dispensacionalizmo
44 David E. Garland, "Sermon on the Mount," in Watson E. Mills, Gen.ed., Mercer Dictionary of the Bible (Macon, GA: Mercer University Press, 1997 [1990], 810-11; Stassen and Gushee, Kingdom Ethics, 128-45.
45 Baznycios-surinkimai tam tikra prasme funkcionuoja panasiai kaip savanoriski vienuoliq ordinai katalikybéje. Taciau uzuot buvç "baznycia baznycioje," baznycios-surinkimai save laiko apsuptais pasaulio, kuriam svetima Dievo Karalysté.
teologijq itakos. Kai kuriais atvejais, ir ypac didesnése baznyciose, etiniai Kalno pamokslo standartai taikomi turintiems mokymo, pamokslavimo ir vadovavimo tarnystç, taciau reikalavimai susvelninami "pasaulieciams" (vélgi, terminas, kuris isties turétq böti svetimas baznycios-surinkimo ekleziologijai). Taciau didziumoje atvejq perimama "dviejq karalysciq" samprata: gyvenimas baznycioje ir gyvenimas visuomeninéje sferoje atskiriami vienas nuo kito. Tai ypac pasakytina apie tas postsovietines valstybes, kuriose religinis persekiojimas praeityje buvo visq didziausias, pavyzdziui, Baltarusij^, Rusij^, arba Ukraine, o taip pat ir tas baznycias, kurios lengviau negu kitos prisitaiké prie sovietiniq realijq 46 Nors senasis rezimas ir zlugo, dualistiné etika islieka daug ilgiau. Kaip tik prie sitq klausimq turétq grizti baznycios, susidörusios su moraline krize. Jos turétq pazvelgti i savo paciq turimus teologinius isteklius ir atstatyti Karalystés etikos aktualum^, toki svarbq baznycios-surinkimo tradicijai. Atnaujintas aiskinimas apie Kalno pamokslo pritaikomum^. turés tiesioginés itakos evangeliskq baznyciq visuomeniskumui bei "pranasiskai" politinei veiklai47 pasaulio kultöroje.
Tokia baznycios-surinkimo esminiq bruozq samprata yra tampriai susijusi su krikscionisko gyvenimo bendruomeniskumo svarba. Jeigu
46 Cia tikti} trumpa iliustracija. Vienas is autori^ prisimena, kaip (registruot^ baptist^) tikinciij vaikai parej? is mokyklos persirengdavo, nusirisdavo savo raudonus pionieriskus kaklaraiscius, ir tada eidavo i baznyci^ maldos valandai ar Biblijos studijoms.
47 Parush R. Parushev, "European Baptist Considers Church-State Matters: Problem vs. Vision." Column on "News & Society" in www.ethicsdaily.com (2002 m.
kovo 25 d.).
krastutiniais atvejais katalikiskoji teologija akcentavo visuotinystç, o protestantizmas is esmés pasalino visk^, isskyrus individo dvasinç laisvç bei kompetencij^, baznyciq-surinkimq tradicija visada teiké svarbq bendruomeninei gyvenimo dimensijai. Tai be galo svarbu postsovietinéje eroje, stebint bendruomeninio gyvenimo bйdo reiksmés augim^ dabartiniame postmodernistiniame pasaulyje. Taciau individualizmo pagunda neprarado savo patrauklumo: galq gale, juk individo laisvé sovietmeciu buvo tiek represuojama, kad jau vien mintis, jog galima paklusti kañkokios bendruomenés sprendimui lengvai sukelia pasipriesinim^. Radikalus ir is tiesq "sektantiskas" bendruomeninis aspektas dar turés b^i ísisavintas daugelio postsovietiniq evangeliskq baznyciq. Tokia nuostata, isplaukianti is Kalno pamokslo praktikq, baznycias daro kitokia, transformuota socialine tikrove:
Kalno pamokslas savo zinia ir reikalavimais reikalauja kurti tikinciqjq kolonj - ne todél, kad mokiniai turi poreikí bûti kitokie, bet todél, kad Kalno pamokslas, jeigu juo tikima ir pagal jí gyvenama, daro mus kitokiais, ir parodo mums pasaulí esant svetima, keista vieta, kur tai, kas visiems kitiems atrodo protinga, mums apreiskiama kaip priestara tam, k^, Dievas daro tarp mûsq. Jézus nebuvo nukryziuotas dél to, kad jo zodziai ar veiksmai visiems atrodé protingi.48
48 Stanley Hauerwas and William H. Willimon, Resident Aliens: Life in the Christian Colony (Nashville: Abingdon Press, 1989), 74. Hauerwasas ir Willimonas atspindi vien^ pusç diskusijos apie bendruomeniskumo vaidmeni ir jo rysi su baznycios-surinkimo visuomeniskumu. Kiek baznycia gali tikétis paveikti visuomenç? Hauerwasas teigia, kad nedaug; todél ir
Sie zodziai pakankamai svarbüs. Gyvenimas tikinciqjq bendruomenéje turétq büti atskaitos taskas socialinei veiklai uz baznycios ribq. Dar daugiau, jau pati specifika istorijos, formuojancios krikScioniskq bendruomené, daro mazai tikétina, kad jos etikq kaip niekur nieko priims pasaulis, formuojamas kitokios istorijos. Tam, kad galétume tiketis bent kokiq nors pokyciq, turime suprasti, jog "pirminé socialiné struktüra, per kuriq Evangelija keicia kitas struktüras, yra krikScioniska bendruomené."49
Baznycia-surinkimas: visuomeniskumo vizija
Susidaro íspüdis, jog geriausia, ko krikScioniska bendruomené gali tikétis is sekuliarios visuomenés, yra tai, kad ji ims imituoti autentiskas krikscioniskas praktikas ir galiausiai priims jas kaip savo:
Krikscioniskos bendruomenés patirtis, paprastai tariant, yra paradigma. KrikScioniska bendruomené daro tai, kuo pasaulis gali sekti. Ji maitina alkanus ir rüpinasi ligoniais taip, kad tai gali tapti modeliu platesniajai visuomenei.50
kolonijos metafora. Kai kurie kiti autoriai, atspindintys baznycios-surinkimo poziuri, kaip, pvz., Glenas Stassenas arba Johnas Howardas Yoderis, toki poziuri laiko neteisingu dualizmu. (Zr., pvz., Glen Stassen, Foreword in Duanne K. Friesen, Artists,Citizens, Philosophers: Seeking the Peace of the City: An Anabaptist Theology of Culture [Scottdale, Pa.: Herald Press, 2000], 8.). Jie laikosi optimistiskesnes nuostatos, kiek baznycia gali paveikti platesniqjq visuomen?. (Zr., pvz., Glen H. Stassen, D.M. Yeager, and John Howard Yoder, Authentic Transformation: A New Vision of Christ and Culture (Nashville: Abingdon Press, 1996), passim.; Stassen and Gushee, Kingdom Ethics, 369446.).
49 Yoder, The Politics of Jesus: Vicit Agnus Noster, 2nd ed. (Grand Rapids: William B. Eerdmans, 1994 [First published 1972]), 154.
50 Yoder, For the Nations: Essays Public and
Evangelical (Grand Rapids: William B. Eerdmans, 1997), 195.
Kitas (autentiskos) baznycios-surinkimo teologijos bruozas yra tai, kq McClendonas yra pavadin^s "baptistiskqja vizija."51 Tai ísitikinimas, jog visa, kas galiojo pirmqjq Jézaus mokiniq bendruomenei, turétq taip pat galioti jo sekéjams dabar. Kalbant apie galimyb^ siekti kokiq nors realiq pokyciq visuomeneje, galima sakyti, jog tai ísitikinimas, kad naujas gyvenimas Jézuje atnesa vientisumq, tiek vidiní, tiek isoriní, tiek santykiuose tarp atskirq individq, tiek ir visuomeniniame gyvenime. Tad salia suvokimo, jog visuomené gali atmesti Dievo Karalyst^, esama ir pasitikéjimo Dievo jéga, galincia atnesti pokyciq i gyvenimo visumq. Taciau si pokyciq viltis ugdoma ísitikinimq apie isskirtinius Kristaus baznycios ir jos etikos bruozus.
Kokiq praktin^ reiksm^ visa tai turi postsovietiniq realijq akivaizdoje? Kaip baznycia gali reaguoti í savo pacios nariq bei jq supancios bendruomenés ir, imant placiau, visos visuomenes skurdq bei neviltí? Kiek ir ko ji gali tikétis is valstybés? Jei baznycia is viso gali tikétis, kad nors dalis Karalystés etikos bus ígyvendinama, pirmiausia ji turi büti ígyvendinama baznycioje. Tai atskaitos taskas. Tik tada, jei socialiné etika bus praktikuojama tarp tikinciqjq, ji gales turéti ítakos platesniajai visuomenei ir paskatinti aktyvesní visuomeniskumq, pasireiskiantí ívairiomis formomis, priklausomai nuo konkretaus baznycios konteksto. Taciau jeigu baznycia jauciasi bejégiska pries problemas, iskylancias jos viduje, kaip kad Sakramento bendruomeniq pavyzdyje, tada néra jokios vilties, kad ji galétq méginti
51 McClendon, Ethics, 31-35.
palengvinti visuomenés skausmus.52 Tokiu atveju ji nustoja buvusi "Dvasios sociopolitinio darbo zenklu, bandymq poligonu ir modeliu."53 Jeigu evangelija yra geroji naujiena, ji yra gera todél, kad jau prasidéjo tikinciqjq gyvenime ir toliau skleidziasi platesniame socialiniame kontekste. Ir bötinai atsiskleis tame kontekste, jau vien dél to, kad ji yra socialiné pacia savo prigimtimi.54 Tai trumpa apzvalga to, Ц. mes matome esant pagrindiniais baznycios-surinkimo visuomeniskumo teologijos atramos taskais. Is sios apzvalgos taip pat matomas ir tokio tipo baznycios vizijos silpnoji vieta. Baznycios-surinkimai daug greiciau nei katalikiskosios ar protestantiskosios bendruomenés gali imti manyti, jog bötina ir, dar daugiau, imanoma atmesti "pasaulio" kaip tokio kultör^. Tokiu atveju bet koks visuomeniskumas tampa sunkiai imanomas. Baznycia gali pamirsti paradoks^, kad jos isskirtinumas, ir netgi tam tikrq kultöriniq praktikq atsisakymas, yra skirtas tam, kad ji tokiu budu tarnautty pasauliui, kur{ Dievas taip pamilo - o ne savitiksliam baznycios gyvenimui. Sovietq S^jungos evangeliskq baznyciq istorija puikiai iliustruoja, koki pavojq kelia savitikslis uzdarumas. Kaip tik dél sios priezasties sioms baznycioms bötina nuolat perZiöréti savo teologj bei praktikq, o taip pat ir böti atviroms bei turéti noro semtis patirties is platesnés krikscioniskosios tradicijos turtq.
52 Plg. Hauerwas, A Community of Character, 105.
53 Yoder, For the Nations, 228.
54 Yoder, The Royal Priesthood, 104.
ISVADOS
Dabar galime apibendrinti, kas mйsц supratimu yra tinkama visuomeniskumo dinamika. Akivaizdu, jog tam, kad galétq ísitraukti í visuomenés gyvenim^, baznycia visq pirmiausia turi büti savo artimiausioje kultûroje - o tai reiskia tam tikrç baznycios gyvenimo bйd^, kuris ne visais savo aspektais sutampa su kultûra, taciau turi pakankamai s^lycio taskq, kad galétq su ja komunikuoti. Tai yra baznycios gyvenimo "druska". Kita vertus, toks buvimas visuomenéje reikalauja skaidrumo, uzkertancio keli^ slaptumui bei tikram sektantiskumui. "Buvimo praktika"55 formuoja dorybç,56 apibrézianci^ teigiam^, nuostat^ aplinkinés kultûros atzvilgiu.
Taciau pats buvimas visuomenéje yra tik minimalistinis baznycios visuomeniskumas, ir bйdamas minimumas, jis yra nepakankamas. Tad natûrali tokio artumo t^sa yra praktiskas dalyvavimas kai kuriuose (ne visuose) kultûros aspektuose. Visuomeniskumas néra tikslas pats savaime; tai natûralus liudijimas pasauliui -tokiam, koks jis yra dabar, - apie Karalystés vertç. Gerai pamatuotas ísitraukimas í skaudzias socialines problemas, ir pasiйlymas padéti jas sprçsti, yra ko gero geriausias bйdas baznyciai vykdyti savo misij^. Mazoms bendruomenéms toks projektas gali pasirodyti pernelyg ambicingas, taciau kaip tik cia reikétq atkreipti démesí í ekumeninç pasaulinés evangeliskos bendruomenés t^s^. Mazareiksmé tikinciqjq bendruomené gali neturéti reikalingq istekliq didziuléms visuomenés problemoms sprçsti, taciau ji visada gali b^i patikimas kanalas arba jungtis tarp réméjq, norinciq pasidalyti
55 McClendon, Doctrine, 155.
56 McClendon, Ethics (1986), 106.
savo istekliais, ir tq, kuriems tie istekliai labiausiai reikalingi. Tokiu bUdu galétq bUti apeinamos korumpuotos biurokratinés struktUros.57 Stai taip baznycia gali pasidalyti su aplinkine bendruomene savo "sviesa."
MUsq manymu, vertinant baznycios socialinç veiklq bUtina uztikrinti, kad baznycios teikiama pagalba neturétq pasléptq isankstiniq sqlygq . Socialiné parama yra bUtent parama, o ne "konstantiniskos" pastangos primesti evangelizacijq ar kontroliuoti stokojancius baznycios narius. Deja, baznycios néra apsaugotos nuo tokiq pagundq. Taciau socialiné parama yra natUraliai evangelizaciné - ji pati yra liudijimas, - ir tai mus priveda prie treciosios visuomeniskumo praktikos: bendrystés. Ilgalaikés bendrystés verté atspindi tikrq krikscionisko rUpinimosi Dievo sukurtu pasauliu esmç, ir neisvengiamai veda prie autentiskos socialinés veiklos kaip misijos dalies. Kaip tik taip "pasaulis" pamatys baznycios darbus ir slovins Tévq danguje (Mt 5,16). Sios trys tarpusavyje susijusios
(ir kontekstualiai subalansuotos) praktikos - artumas, pagalba ir bendrysté - apibrézia holistiní visuomeniskumq.
Gali atrodyti, kad mUsq pasiUlymai nedaug tepakeicia situacijq, nes mes neraginame bendruomeniq aktyviau ísitraukti í socialinç veiklq. Jeigu mUsq
57 Verta paminéti, kad net liberalios demekratijes su savo ilga labdaros teikimo istorija partneriu neretai pasirenka baznyciq. Pavyzdziui, kelios Europos Sqjungos valstybiq vyriausybés í Treciojo pasaulio saliq plétros programas ítrauké Protestantiskqjq AgentUrq Asociacijai (Association of Protestant Agencies (APRODEV)) priklausancias ekumeninés pagalbos ir plétros agentUras. Labdarq tvarkanti institucija besivystancioje salyje paprastai bUna ekumeniné vietiniq baznyciq organizacija. (Uz siq vertingq pastabq dékojame past. Keithui G. Jonesui.)
pasiUlymai bUtq ígyvendinti, greiciausiai jie nepasireikstq smarkiai suaktyvéjusiu baznyciq visuomeniskumu. Taciau priezastys, tiek dalyvavimo kokioje nors veikloje, tiek susilaikymo nuo jo, bUtq kitokios. Kaip tik cia didelis vaidmuo tenka istorijos, lojalumo, interesq, grésmés bei autoriteto ítakos ir pan. istyrimui ir pripazinimui. Jeigu baznycia vengia sqlycio su visuomene todél, kad sventumq vertina labiau nei gailestingumq, tada ji tiesiame kelyje í legalizmq ir formalizmq. Taciau jeigu socialiné baznycios etika prasideda is vidaus, jeigu baznycia visq pirma stengiasi tq keistq socialinç Kalno pamokslo politikq ígyvendinti surinkime, tada net ir mazi projektai, kuriuos ji bandys vykdyti visuomenés labui, duos pastebimq vaisiq. Tokia bendruomené bus pavyzdys to, kokia yra Dievo Karalysté; ji bus gyvas palyginimas, galingas Karalystés liudijimas, raginantis pasaulí keistis. Kadangi baznycios socialiné etika turés prasidéti is vidaus, tai taipogi reiks, kad svarbiausias socialinés veiklos lygmuo bus vietiné baznycia, o ne denominaciné strategija.
Tam, kad galétq keisti savo poziUrí í visuomeniskumq, kuris siuo metu, kaip mes tvirtiname, néra patenkinamas, postsovietinés evangeliskos baznycios turés kritiskai ívertinti savo paciq tradicijq, o taip pat bUti atviros kitq krikscioniskq tradicijq teologiniams istekliams. Siuo klausimu mes priartéjame prie McClendono diskusijos apie "tikrq" ne politiní, ekumenizmq.58 Belieka tikétis, kad baznycios bus atviros pokyciams, leisiantiems joms tapti geresniais (socialiniais) Karalystés darbuotojais.
58 McClendon, Doctrine, 336-337.
